Šratasvydis

Apie šratasvydį

Šratasvydis yra komandinis karinis-taktinis žaidimas, labai primenantis dažasvydį. Žaidime naudojamos pneumatinės tikrų ginklų kopijos, šaudančios 6 arba 8 milimetrų skersmens plastikiniais arba šratasvydžiui skirtais metaliniais kamuoliukais, kurių smogiamoji jėga negali būti didesnė nei 3J (džauliai).

Šratasvydis atsirado Japonijoje po antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Japonijoje buvo uždrausti šaunamieji ginklai, todėl tikrų ginklų kopijos būdavo naudojamos kariškių, policijos pajėgų treniruotėms. Pirmieji šratasvydžio ginklai buvo spyruokliniai ir šaudė įvairaus kalibro plastikiniais ir guminiais šovinukais. Vėliau šratasvydžio šovinuko kalibras buvo standartizuotas iki 6 bei 8 mm, pradėti gaminti dujiniai, elektriniai ginklai.

Ginklų rūšys

Spyruokliniai (spring-operated). Tai patys paprasčiausi ir pigiausi šratasvydžio ginklai, kuriuo žaidėjas prieš kiekvieną šūvį turi pats užtaisyti. Šie ginklai nėra labai populiarūs dėl mažos greitošaudos. Išimtis – snaiperių ginklai, kur greitošauda nėra tokia svarbi kaip šūvio tikslumas ir atstumas bei ginklai, kurie vieno šūvio metu iššauna keletą šovinių.

Elektriniai (AEG). Veikimo principu panašūs į spyruoklinius, tačiau kiekvienąkart ginklą užtaiso jame įtaisytas elektros variklis. Šie ginklai labai populiarūs dėl patogumo naudoti bei didelės greitošaudos. Pastaruosius ginklus mes ir naudojame savo žaidimuose.

Dujiniai (gas-operated). Veikimo principas panašus į dažasvydžio ginklų – šovinukas iššaunamas suspaustų dujų pagalba. Paprastai tokiu principu veikia šratasvydžio pistoletai ir snaiperių ginklai.

Apsauga

Svarbiausia apsisaugojimo nuo galimų traumų priemonė šratasvydyje – akiniai arba veido kaukė. Traumų tikimybė šratasvydyje gerokai mažesnė nei dažasvydyje, tačiau šūvių serija į veida nėra neskausminga, todėl visiems, pageidaujantiems daugiau saugumo, vietoje akinukų duodame dažasvydžio kaukes.